Pareiškimas dėl taikos sutarties gali būti pateikiamas tiek rašytine tiek žodine tvarka. Rašytinis pareiškimas paprastai būna pačios taikos sutarties pateikimas. Žodinis pareiškimas gali būti pareiškiamas tik bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, jis įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Tuo tarpu rašytinis šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos.

Gana svarbus vaidmuo tvirtinant taikos sutartį tenka teismui. CPK 140 str. 3 dalis numato, jog  prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią teismo pareigą yra išaiškinęs taip: CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Ši bylos šalių teisė negali būti paneigta. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Taigi pagal šių normų sisteminį aiškinimą darytina išvada, kad šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Taigi teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitinkinti, ar neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.[2]

Tad galutinį sprendimą dėl taikos sutarties patvirtinimo priima teismas. Šalių susitarimas dėl taikos sutarties sudarymo nebūtinai reiškia, kad ji bus patvirtinta. Tvirtindamas taikos sutartį teismas vertina ir saugo ne tik ją sudarančių šalių interesus, bet ir įgyvendina savo pareigą ginti viešąjį interesą.

Taikos sutarties sudarymas sukelia tam tikras teisines pasekmes. Visų pirma teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškovas nebegali pasinaudoti galimybe kreiptis į teismą, mat sudarius taikos sutartį  teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.) arba nutraukia bylą (CPK 293 str. 1 dalies 3 p.).

Antra- taikos sutarties sudarymas ieškovui leidžia susigrąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Kitų bylinėjimosi išlaidų padengimo klausimas yra išsprendžiamas šalių susitarimu taikos sutartyje.

Taigi, taikos sutartis- vienas iš kelių užbaigti bylą šalių tarpusavio susitarimu, suderinus savus interesus, o ne palikus šią funkciją atlikti teismui.

———————————————————

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2007

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006

            Teismas vertindamas šiuos argumentus pasisakė:

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad arbitražinis susitarimas gali būti laikomas niekiniu ir atitinkamos valstybės teismas gali jo nepripažinti, tačiau niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus, t. y. teismas ex officio gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Belgijos įmonė „Hydro Soil Services NV“, bylos Nr. 3K-3-62/2007). Tokią poziciją lemia tai, kad, viena vertus, sandorių negaliojimo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, kita vertus, jo tikslas yra užtikrinti atsiradusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra akivaizdu, jog šalių arbitražinis susitarimas yra negaliojantis dėl to, kad jis sudarytas pažeidžiant Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas gauti išankstinį steigėjo sutikimą rodo, kad priešingai nei tam tikro pobūdžio ginčai, kurie per se negali būti nagrinėjami arbitraže, valstybės įmonei, įstaigai ar organizacijai civiliniuose santykiuose, kaip ir privatiems juridiniams asmenims, iš principo nėra draudžiama sudaryti arbitražinę išlygą; įstatyme įtvirtintu ribojimu, pagal kurį tam, kad ginčas galėtų būti perduodamas arbitražui, turi būti gautas išankstinis steigėjo sutikimas, yra įvedama tam tikra vidinė viešojo juridinio asmens veiksmų kontrolė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (kasatoriaus) steigėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2003 m. gegužės 6 d. sutikimas dėl arbitražo, dėl to bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo ex officio pripažinti šalių arbitražinį susitarimą niekiniu. Teismai, priimdami sprendimą dėl šalių susitarimo ginčus perduoti nagrinėti arbitraže, vertino visas nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes.

Bendrosios nuostatos

Įstatymas taikomas neteisminiam ir teisminiam civilinių ginčų taikinamajam tarpininkavimui, tačiau netaikomas teisminiam sutaikymui, kurį atlieka bylą nagrinėjantis teisėjas.

Taikinamasis tarpininkavimas taikomas šalių rašytiniu susitarimu, kuris gali būti sudarytas tiek kilus ginčui tiek iki jo kilimo. Ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu išspręsti gali pasiūlyti teismas. Šalims sutikus, teisminis bylos nagrinėjimas atidedamas.

Šalims susitarus ginčą spręsti taikinamuoju tarpininkavimu, į teismą šalis gali kreiptis tik praėjus susitarime numatytiems taikinamojo tarpininkavimo pabaigos terminams. Jei šie terminai numatyti nebuvo- praėjus 1 mėn. po to, kai šalis raštu pasiūlė kitai ginčo šaliai išspręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu.

Tarpininko skyrimas, reikalavimai tarpininkui.

Taikinimo tarpininkų skaičius nustatomas ir tarpininkas skiriamas rašytiniu ginčo šalių susitarimu bei rašytiniu tarpininko sutikimu. Jei šalių susitarimo dėl tarpininkų skaičiaus nėra- skiriamas vienas tarpininkas. Ginčo šalys gali susitarti, kad trečiasis asmuo ar taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratorius parinks taikinimo tarpininką (rekomenduos jo kandidatūrą). Bendru ginčo šalių prašymu taikinimo tarpininką gali paskirti apylinkės teismas LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu tokia tarpininko skyrimo procedūra numatyta šalių susitarime arba kai ginčo šalys nesutaria dėl tarpininko parinkimo. Taikinimo tarpininku asmuo skiriamas tik jo rašytiniu sutikimu.

Reikalavimai taikinimo tarpininkui:

1. ginčo šalių atžvilgiu veikti nešališkai;
2. tarpininkavimo procedūrą pradėti (tęsti) tik informavus šalis apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl nešališkumo, jeigu ginčo šalys sutiko, kad jis vykdytų taikinamąjį tarpininkavimą.
3. ginčo šalims pateikti informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį;
4. iki taikinamojo tarpininkavimo procedūros pradžios su šalimis raštu aptartis atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką, jei tarpininkas veikia atlygintinai.

Ribojimai taikinimo tarpininkui:

1. taikinimo tarpininkas negali būti arbitru arba teisėju tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo taikinamąjį tarpininkavimą, išskyrus atvejus, kai šalys raštu susitaria skirti taikinimo tarpininką arbitru ir šis tam neprieštarauja.
2. taikinimo tarpininkas negali būti nė vienos ginčo šalies advokatu ar kitu atstovu tame pačiame ginče, kuriame vykdė ar vykdo taikinamąjį tarpininkavimą.

Taikinamojo tarpininkavimo vykdymas, užbaigimas.

Taikinamasis tarpininkavimas vyksta pagal šalių pasirinktas taisykles. Ginčo šalys taisykles gali nustatyti pačios arba nurodyti pasirinktą taisyklių rinkinį. Jei šalims dėl minėtų taisyklių susitarti nepavyksta ar susitarime nenumatyti konkretūs taikinamojo tarpininko veiksmai, taikinimo tarpininkas konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis teisės aktais.

Taikinimo tarpininkas gali surengti pasitarimą su viena iš ginčo šalių nedalyvaujant kitai ginčo šaliai. Taikinamojo tarpininkavimo metu gali dalyvauti tik ginčo šalys, jų atstovai ir taikinimo tarpininkas. Kiti asmenys tarpininkavimo procese gali dalyvauti tik ginčo šalių prašymu (sutikimu). Nustačius, kad yra daugiau ginčo šalių, tarpininkas, taikinamojo tarpininkavimo procedūroje dalyvaujančioms šalims, pasiūlo susitarti su kitomis šalimis dėl tokio ginčų sprendimo būdo.

Ginčo šalis gali bet kada pasitraukti iš taikinamojo tarpininkavimo, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Toks pasitraukimas šalims neužkerta kelio pakartotinai susitarti dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu.

Taikinimo tarpininkas turi pranešti ginčo šalims ir nutraukti taikinamąjį tarpininkavimą, jeigu taikus susitarimas, kuris gali būti ginčo šalių pasiektas, taikinimo tarpininko manymu, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes ir taikinimo tarpininko kompetenciją, bus neįvykdomas ar neteisėtas arba jeigu taikinimo tarpininkas pripažįsta, kad mažai tikėtina, jog tęsiant taikinamąjį tarpininkavimą ginčas bus išspręstas taikiai.

Šalims susitarus, taikinamasis tarpininkavimas baigiamas taikos sutartimi, kuriai taikomi LR CK ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Taikos sutartis šalims turi įstatymo galią. Jei taikinamojo tarpininkavimo būdų sprendžiamas ginčas tuo pačiu metu nėra nagrinėjamas teisme, šalių bendru prašymu jų sudaryta taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai.

Taikinamojo tarpininkavimo pabaigos momentu laikoma:

1. ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu išsiuntimo kitai ginčo šaliai diena. Jeigu ginčo šalys nebuvo susitarusios dėl taikinamojo tarpininkavimo ir viena ginčo šalis pateikė pasiūlymą dėl taikinamojo tarpininkavimo, laikoma, kad taikinamasis tarpininkavimas yra baigtas anksčiausiu iš šių momentų:
   1. pasiūlymą gavusios ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl nesutikimo spręsti ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu išsiuntimo kitai ginčo šaliai dieną;
   2. praėjus 1 mėn. nuo to pasiūlymo išsiuntimo dienos, jeigu kita ginčo šalis per šį terminą raštu nepareiškė sutikimo ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu;
2. taikinimo tarpininko rašytinio pareiškimo dėl taikinamojo tarpininkavimo pabaigos pateikimo visoms ginčo šalims diena;
3. ginčo šalies rašytinio pareiškimo dėl pasitraukimo iš taikinamojo tarpininkavimo pateikimo taikinimo tarpininkui ir kitai ginčo šaliai diena;
4. visų ginčo šalių rašytinio pareiškimo dėl taikinamojo tarpininkavimo pabaigos pateikimo taikinimo tarpininkui diena;
5. ginčo šalių taikos sutarties sudarymo diena.

Konfidencialumas

Jei šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, taikinimo tarpininkai ir taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą taikinamojo tarpininkavimo ir su juo susijusią informaciją, išskyrus informaciją, reikalingą taikos sutarties patvirtinimui ar vykdymui ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui (ypač kai reikia užtikrinti vaiko interesus arba užkirsti kelią žalos fizinio asmens sveikatai ar gyvybei atsiradimui). Ši nuostata taip pat taikoma teismo, arbitražo ir kitoms ginčų sprendimo procedūroms, tiek susijusioms su ginču, kuris buvo sprendžiamas taikinamojo tarpininkavimo būdu, tiek ir nesusijusioms. Taikinimo tarpininkas, neturėdamas šalies leidimo, negali vienos šalies jam patikėtos konfidencialios informacijos atskleisti kitai šaliai.

Už aukščiau nustatytų pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą taikinimo tarpininkai ir taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratoriai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Sutrumpintų ieškinio senaties terminų sustabdymas

Pradėjus taikinamąjį tarpininkavimą, sustabdomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminų sustabdymo diena pripažįstama ta diena, kurią viena ginčo šalis tiesiogiai arba per kitą asmenį (atstovą, taikinimo tarpininką, taikinamojo tarpininkavimo paslaugų administratorių ar kitą įgaliotą asmenį) išsiunčia rašytinį pasiūlymą kitai šaliai dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo būdu. Taikinamajam tarpininkavimui pasibaigus be taikos sutarties, sutrumpintas ieškinio senaties terminas tęsiasi. Šiuo atveju likusi termino dalis prailginama LR CK 1.129 str. 3 d. nustatyta tvarka.